- kliunktelėti
- kliùnktelėti, -ėja, -ėjo intr. 1. pliumptelėti (į vandenį krintant): Sunkus didelis inkaras kliunktelėjo vandenin rš. Kliùnktelėjo į pat [upės] dugną Srv. Prieinu artyn – kliùnktelėjo vidury upelio ir nuplaukė sau didžiulė žuvis Paį. 2. suteliūskuoti, supliauškėti: Tavo viduriai kliùnktelėjo Vkš. 3. suduoti, užgauti, tarkštelėti: Neduok vaikui puodelio – kliùnktelės kur, ir nebebus Upt. Paleistas akmuo į senos tvirtovės langą kliunktelėdavo aitriu rėžiančiu balsu rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.